Tradicinis krikšto rūbas yra baltas - simbolizuoja atsivėrimą ir tikėjimą. Pirmieji krikšto rūbai buvo didelis stačiakampis medžiagos gabalas, paprastai šilko, puoštas auksiniais nėriniais, juostelėmis. Kūdikis buvo suvystytas tvirtai ir nešamas prie altoriaus. Tokių papročių buvo laikomasi iki XVII amžiaus.
XVIII amžiaus viduryje atsirado ilgos suknelės, kurios buvo rengiamos nevaikščiojantiems vaikučiams. Šios suknelės buvo vienodos tiek mergaitėms, tiek berniukams. Krikšto rūbo kokybei buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Stengtasi jį pasiūti iš aukščiausios kokybės, kokią tik šeima galėjo įpirkti, audinio - šilko, satino, dekoruoti prabangiausiais nėriniais bei siuvinėti raštais. Jau tais laikais mažieji buvo išpustomi, prie suknelės buvo derinamos kepurėlės, seilinukai, pirštinės, galvos juostos. Tikėta, kad rūbas lems ir atspindės kūdikio tolimesnį gyvenimą - kuo šis brangesnis, tuo vaikelis geriau gyvens.
XX amžiuje suknelės sutrumpėjo. Viso to priežastimi buvo pačių krikšto apeigų pokyčiai - vaikučiai buvo krikštijami jau vyresnio amžiaus. Būtent dėl to buvo atsižvelgiama į krikšto drabužio patogumą pačiam vaikui.
Šiuolaikinė krikštynų mados rinka kaip niekada aktyvi. Tėvams ir dabar siūlomos malonios naujienos, šiuolaikiškiausi audiniai, įmantrūs deriniai, nepamirštama ir patogumo. Šiandien aprangos pirkimas - daug sudėtingesnis procesas nei anksčiau, bet tuo pačiu yra įvairesnis pasirinkimas stilių, skonių. Drabužių galima rasti nuo paprastų marškinėlių iki subtilios prabangos, nuo poliesterinių audinių iki šilko ir perlų. Šiandieniniai krikšto rūbeliai pabrėžia kiekvienos šeimos individualumą, išskirtinumą, pomėgius ir charakterį.
Rūbeliai: Krikšto-rūbai
Jei norite pasidalinti savo idėjomis,nuorodomis istorija bei atradimais, rašykite : alinosartele@gmail.com
Tradicinis krikšto rūbas yra baltas - simbolizuoja atsivėrimą ir tikėjimą. Pirmieji krikšto rūbai buvo didelis stačiakampis medžiagos gabalas, paprastai šilko, puoštas auksiniais nėriniais, juostelėmis. Kūdikis buvo suvystytas tvirtai ir nešamas prie altoriaus. Tokių papročių buvo laikomasi iki XVII amžiaus.
XVIII amžiaus viduryje atsirado ilgos suknelės, kurios buvo rengiamos nevaikščiojantiems vaikučiams. Šios suknelės buvo vienodos tiek mergaitėms, tiek berniukams. Krikšto rūbo kokybei buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Stengtasi jį pasiūti iš aukščiausios kokybės, kokią tik šeima galėjo įpirkti, audinio - šilko, satino, dekoruoti prabangiausiais nėriniais bei siuvinėti raštais. Jau tais laikais mažieji buvo išpustomi, prie suknelės buvo derinamos kepurėlės, seilinukai, pirštinės, galvos juostos. Tikėta, kad rūbas lems ir atspindės kūdikio tolimesnį gyvenimą - kuo šis brangesnis, tuo vaikelis geriau gyvens.
XX amžiuje suknelės sutrumpėjo. Viso to priežastimi buvo pačių krikšto apeigų pokyčiai - vaikučiai buvo krikštijami jau vyresnio amžiaus. Būtent dėl to buvo atsižvelgiama į krikšto drabužio patogumą pačiam vaikui.
Šiuolaikinė krikštynų mados rinka kaip niekada aktyvi. Tėvams ir dabar siūlomos malonios naujienos, šiuolaikiškiausi audiniai, įmantrūs deriniai, nepamirštama ir patogumo. Šiandien aprangos pirkimas - daug sudėtingesnis procesas nei anksčiau, bet tuo pačiu yra įvairesnis pasirinkimas stilių, skonių. Drabužių galima rasti nuo paprastų marškinėlių iki subtilios prabangos, nuo poliesterinių audinių iki šilko ir perlų. Šiandieniniai krikšto rūbeliai pabrėžia kiekvienos šeimos individualumą, išskirtinumą, pomėgius ir charakterį.
Rūbeliai: Krikšto-rūbai
Rūbeliai: Krikšto-rūbai
Jei norite pasidalinti savo idėjomis,nuorodomis istorija bei atradimais, rašykite : alinosartele@gmail.com
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą